Grafinė novelė - Geroji Laumė

 Lietuviškos pasakos pasižymi savo pasakojimu, kuris visada turi savyje pasakojimo moralą. Tuom mūsų tautosaka ir išsiskiria - nei viena eilutė nebus parašyta dėl pasakojimo. Kiekvienas elementas, kiekvienas personažas, kiekvienas veiksmas kažką reiškia.  
 
 Ne išimtis ir šioje trumpoje lietuviškoje pasakoje, pasakojama apie meilę savo artimam, apie pasiaukojimą, apie drąsą, apie pagarbą ir pagrindinę vertybę - dėkingumą gamtai.  
 
 Pasakojime susipina žmogaus, šiuo atveju Mergaitės ir Baltų mitologinės būtybės Laumės keliai.  
Laumės dažnai įvardinamos kaip Deivės, nors iš tiesų tai yra klaidingas supratimas. Laumės Baltų mitologijoje yra Būtybė, kuri gyvena miškuose. Ne giriose. Giria yra šventovė, kur gyvena gerosios dvasios, miškas nuo žodžio sumišęs, susimaišęs, ten gali būti ir laumės ir nykštukai ir blogų dvasių, kaukai, bildukai. 
 
 Laumės tikroji forma yra rūkas. Jos turėdavo galią pasirodyti žmogui ir žmogaus pavidalu. Todėl mūsų protėviai einantiems vaikams vieniems miškan sakydavo - “Neik į mišką, nes jei pasiklysi pagrobs Tave Laumės”. O tikroji tokio gąsdinimo priežastis buvo per istorijas skiepyti vaikams atsargumo, savisaugos jausmą, nes mažas vaikas vienas miške, kai didelis rūkas, lengvai pasiklysdavo. O senaisiais laikais pasiklysti vienam buvo daug pavojingiau, nei šiais laikais. 
 
 Nors Laumės galėdavo vaikus grobti, ne visada taip elgdavosi. Laumės remiantis Baltų mitologija žmogui būdavo arba geros, arba blogos. Viskas priklausydavę nuo pačio žmogaus. Tad vėlgi, čia atsakingas pats žmogus, o ne Būtybė.  
 
 Ši grafinė novelė gal ir nėra pirmoji lietuviška novelė, bet tikriausiai pirmoji pasižyminti tokiu pateikimo stiliumi. Grafinė stilistika įkvėpta ‘anime’ grafinių novelių (kitaip - komiksų) stiliaus.  
 
 Mūsų tikslas – populiarinti Lietuvos kultūrinį paveldą šiuolaikiniu ir populiariu pateikimo stiliumi.
 
 Mes tai darome tam, kad visas pasaulis sužinoti kas iš tiesų yra Mūsų Lietuva ir kas tokie yra Lietuviai.